Panaudojimo būdai
Pasaulyje
Žvelgiant atgal į istoriją, superkompiuteriai iš pradžių buvo naudojami kodų iššifravimui bei pritaikomi tuo metu vykusiems mechaninių sviedinių judėjimų tyrimams. Superkompiuterių paskirtis buvo atlikti galybę jiems patikėtų skaičiavimų vienu metu, kas garantavo daug didesnį atliekamo darbo našumą. Jau patys pirmieji superkompiuteriai savo skaičiavimo mastu galėjo aplenkti 20 matematikos magistro laipsnio studentų, raštu atliekančių patikėtus matematinius skaičiavimus.
Šių dienų superkompiuteriai atliekantys daugybę jiems patikėtų skaičiavimų stulbinančiu greičiu ir apdorojantys itin didelius duomenų kiekius gali būti randami mokslinių tyrimų įstaigose, vyriausybinėse agentūrose ir įmonėse, kuriose atliekami matematiniai skaičiavimai bei renkami, kaupiami, analizuojami bei skirstomi duomenys.
Superkompiuteriai naudojami kuriant automobilius, lėktuvus, taip pat vaistų gamyboje, meteorologijoje (numatant orų pasikeitimus) ir kitose sferose. Bioinformatikoje jie taikomi nustatant trimates baltymų struktūras iš aminorūgščių sekos. Šie galingi įrenginiai taip pat naudojami ir filmų kūrime, dirbtinai sukuriant įvairius vaizdus. „Žiedų valdove“ taip buvo sukurtas keistai atrodantis personažas Golumas. Superkompiuteriai yra pritaikomi ir įvairiose kitose srityse, kur reikalingi intensyvūs skaičiavimai. [1]
Vienas pavyzdžių tokiems skaičiavimams atlikti būtų darbui nustatinėjant oru prognozes. Superkompiuteriais skaičiuojamos oro masių kryptys, jų judėjimas, vėjas, drėgmės kiekis debesyse ir t.t. Visi šie duomenys gaunami specialiu formatu, o kompiuteris gali prognozuoti pakitimus atlikdamas skaičiavimus. Paprastu kompiuteriu visa tai apskaičiuoti užtruktų kelias valandas, o ir gaunama tik apytikslės prognozės kokių orų pakitimų vėliau tikėtis. Tuo tarpu superkompiuteriai visus skaičiaviavimus atlieka per daug trumpesnį laiką, su aiškiu nustatytų laiku kada tikėtis tam tikrų orų pakitimų.
Lietuvoje
Iš Lietuvoje veikiančių superkompiuterių dalis jų yra paskirti genetikos tyrimams. Šie kompiuteriai turi specialią įrangą genų skanavimui. Jie gauna itin didelį duomenų kiekį, atlieka informacijos filtravimo ir apdorojimo darbus. Galiausiai paruoštą ir apdorotą medžiagą gali nagrinėti ir žmonės.
Superkompiuteriai dėl savo duomenų apdorojimo spartos pasitarnauja ir kibernetinio saugumo užtikrinimui. Štai 2016 m. rudenį Lietuvos krašto apsaugos ministerijai bendradarbiaujant su IT srities specialistais vyko „Kibernetinis Skydas 2016“ saugumo pratybos, nuo potencialių priešų atakų kibernetinėje erdvėje. Buvo sukurta virtuali aplinka, kurioje kritinių infrastruktūrų specialistai stengėsi apsiginti nuo simuliuotų atakų naudojantis superkompiuterio turimais ištekliais. [2]
Šaltiniai
1.https://lt.wikipedia.org/wiki/Superkompiuteris