Kas yra superkompiuteris
Superkompiuteris, paprastai tariant, yra itin galinga skaičiavimo mašina sukurta atlikti skaičiavimus taip greitai, kaip tik leidžia tuo metu esančios technologijos. Naudojantis šiais įrenginiais galima atlikti tokius skaičiavimus, kurie asmeniniam kompiuteriui užtruktų metų metus. Superkompiuteriai gerokai skiriasi nuo paprastų "dėžučių" su vienu ar dviem procesoriais. Jie dažniausiai atrodo kur kas įspūdingiau ir už didelius tarnybinių stočių kompleksus, kuriuose veikia šimtai procesorių. Tokio kompiuterio darbui užtikrinti būtinas ypač stabilus elektros energijos tiekimas, nepriekaištingas aušintuvas ir speciali programinė įranga, kuri, nustojus veikti nors vienam procesoriui, krūvį bematant paskirstytų kitiems įrenginiams. Superkompiuterių, kuriuos projektuoja solidžiausios pasaulio bendrovės, kaina kartais gali viršyti nedidelių valstybių metų biudžetą.
Panaudojimo būdai
Paprastai tokie galingi ir spartūs superkompiuteriai yra naudojami moksliniai ir inžineriniai taikomajai programinei įrangai, kuri turi dirbti su itin didelėmis duomenų bazėmis arba atlikti daugybę skaičiavimų (arba atlikti minėtas užduotis kartu). Nepaisant to, jog kelių branduolių ir bendrosios paskirties grafikos procesoriai leido kompiuterius pritaikyti asmeninėms reikmėms, pagal apibrėžimą, superkompiuteris, palyginus jį su kitais namų kompiuteriais, yra išimtinis pasiekiamų rezultatų požiūriu. Plačiau apie superkompiuterių panaudojimo būdus rasite:
Superkompiuteriai Lietuvoje
Lietuvoje plačiau naudojami ir žinomesni yra tik keletas superkompiuterių. Vienas toks superkompiuteris yra skirtas naudotis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos bei Fizikos fakultetams. "HPC Saulėtekis" superkompiuteris yra naudojamas įvariems, labai didelių resursų reikalaujantiems uždaviniams spręsti. Kitas nesenai Lietuvoje pristatytas superkompiuteris pavadintas „SGI ICE X“. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos įsigytas superkompiuteris yra atsakingas už tikslesnių orų prognozių nustatymą ar perspėti apie galimus pavojingus meteorologinius reiškinius. Plačiau apie šiuos įrenginius rasite:
Superkompiuteriai.lt - Visa svarbiausia informacija apie superkompiuterius vienoje vietoje paprastai ir suprantamai
Veikimo principas
Svarbus vaidmuo tenka įvarius matematinius skaičiavimus atliekantiems procesoriams. Pastarųjų darbo pobūdis yra toks, kad superkompiuteris gautą užduotį suskaido ir padalija daugybei jame esančių procesorių, kurie yra atsakingi už tam tikrą dalį gautos užduoties. Kiekvienas procesorius tokiu atveju gauna nedidelį kiekį duomenų ir atlieka jiems nustatytą dalį skaičiavimų. Labai trumpu laikotarpiu kai yra atliekami šie skaičiavimai, daugybę procesorių komunikuoja tarpusavyje ir dalijasi gautais rezultatais, kas užtikrina ypatingai gretą gautos užduoties įvykdymą. Plačiau apie tai kaip veikia superkompiuteriai rasite:
Žinomiausi modeliai
Šiais laikais, pasaulyje visuomet yra mažiau-daugiau pakankamai žinomų ir naudojamų superkompiuterių modelių, kurie patikėtus skaičiavimus ir kitas nurodytas užduotis sugeba atlikti neįtikėtinai dideliu greičiu. Superkompiuteriais taipogi gali būti tokie įrenginiai, kurie funkcionuoja daug žemesne sparta, tačiau atsižvelgiant į to laikotarpio vyraujančias technologijas, vis tiek vadinami tokiu pačiu pavadinimu. Patys didžiausi ir galingiausi pasaulyje superkompiuteriai, iš tiesų, gali būti sudaryti iš kitų galybės kompiuterių, kurie atlieka lygiagretų duomenų apdorojimą. Plačiau apie žymiausius superkompiuterių modelius rasite:
Įdomus faktas: Pasak Muro dėsnio, kuris tvirtina, jog procesorių sparta kas 18 mėnesių padidėja dvigubai, tai 2020 m. superkompiuteris savo galia prilygs vieno žmogaus smegenų galiai, o apie 2060 m. vieno superkompiuterio galia prilygs visų Žemėje gyvenančių žmonių smegenų pajėgumui.